Dirvos gerinimas. Geresnis dirvožemis, geresnis sodas
—

Pagerinus dirvožemį, pavargusi sodo žemė vėl įgauna puikią formą. Šiame vadove patariama, kaip galite pagerinti dirvožemio kokybę.

↓ APŽVALGA

↓ DIRVOŽEMIO NUSTATYMAS

↓ DIRVOS GERINIMAS. MOLINGI DIRVOŽEMIAI

↓ SMĖLINGI DIRVOŽEMIAI

↓ RŪGŠTŪS DIRVOŽEMIAI

↓ SKURDŪS DIRVOŽEMIAI

Apžvalga. Dirvos gerinimas

• Dirvožemio gerinimas yra naudingas augalams, vandens naudojimui ir mažina apkrovą, atliekant sodo darbus.

• Atsižvelgiant į dirvožemį, naudojami skirtingi dirvos gerinimo būdai.

• Įvairūs rodikliai (dumblo tyrimas, indikatoriniai augalai, bandymas pirštais) naudojami kaip orientyras.

• Dirvožemį gerinti idealu pavasarį.

Kaip aš galiu pagerinti dirvą?

Dirvožemio gerinimas – skiriasi atsižvelgiant į dirvos savybes.  Kietą dirvą turite supurenti, prieš gerindami vejos dirvožemį smėliu.  Ir priešingai, jei dirvožemis per purus, reikia pagerinti vandens ir maisto medžiagų sulaikymą.  Tam geriausia naudoti bentonito molio mineralus.  Rūgščiose dirvose rūgštingumas subalansuojamas daržui skirtomis kalkėmis, o skurdžią sodo dirvą tręšiant trąšomis.

Kaip rūgščią dirvą paversti neutralia?

Rūgščią dirvą pakalkinus, ji vėl taps neutrali. Tiesiog išberkite ant dirvos ir palaukite, kol lietus išplaus kalkes į podirvį, tada rūgštys bus neutralizuotos.

Kokie augalai tinkami dirvožemiui gerinti?

Dirvožemiui gerinti tinka augalai, kurių šaknys stipriai augdamos purena dirvą (kietoje žemėje), ir augalai, kurie jį prilaiko (smėlingoje žemėje).

Kodėl gerinamas sodo dirvožemis?

Kartais per smėlėtas, kartais toks molingas, kad žemė atrodo kieta kaip betonas. Ne kiekvieno sodo pagrindas yra tobulas tam, kas jame turi augti.  Tokiais atvejais dirvožemio gerinimas gali esamą padėtį pakeisti. 

Pagerinę dirvą, užtikrinsite sveiką augalų augimą ir palengvinsite vėlesnius sodo darbus. Kadangi optimalus dirvožemis leidžia dirbant tausoti jėgas ir išteklius, gali gerai kaupti vandenį (todėl jį reikia laistyti rečiau) ir geriausiu atveju bus geras aplinkai (būtent, kai jis gali gerai sulaikyti trąšas, kurios nebepatenka tiesiai į požeminius vandenis). 

Tik kaip sužinoti, ar reikia gerinti dirvožemį ir kaip tą daryti? Šiame straipsnyje palaipsniui atskleisime, į ką būtina atsižvelgti. 

Bet kokio dirvožemio gerinimo pradžia – išsiaiškinti dirvožemio kokybę. 

Dirvožemio kokybė

Dirvožemio kokybės klausimas yra sudėtingesnis, nei atrodo: suprantama, gera dirvožemio kokybė yra palanki geram augalų augimui. Bet kaip nustatyti „gera“ ar „prasta“ yra dirvožemio kokybė, kad žinotumėte, ar būtina gerinti dirvožemį?

Dirvožemio kokybę nusako jo komponentų santykiai. Priemolis, molis ir humusas – tai identifikuojantys elementai. Kuo tolygiau šie komponentai pasiskirsto dirvoje, tuo dirva yra geresnė joje augantiems augalams.

Šių atskirų sudedamųjų dalių pasiskirstymas suteikia informacijos ne tik apie dirvožemio kokybę, bet ir apie būtinybę gerinti dirvožemį bei to mastą.

Kaip nustatoma dirvožemio kokybė?

Norėdami patikrinti dirvožemio kokybę, pirmiausia išskiriame du dirvožemio kraštutinumus: smėlis ir molis.

Tuo metu, kai grynas smėlis yra per birus ir negali kaupti vandens, molis labai gerai kaupia vandenį, tačiau molingas dirvožemis yra prastai vėdinamas. Tarp šių dviejų kraštutinumų – priesmėlis, o tai jau ideali būsena, kurios reikėtų siekti.

Molis gerai kaupia maistines medžiagas, o smėlis yra pakankamai birus, kad suteiktų šaknims taip reikalingos vietos. Pridėtas humusas aprūpina maistinėmis medžiagomis, kaupia vandenį, tad yra nuolat stabilios dirvožemio struktūros pagrindas.

Dabar, kai susipažinote su teoriniais dirvožemio gerinimo pagrindais, reikėtų pereiti prie praktinės dalies, kuri pradedama nuo pirmojo bet kokio dirvožemio gerinimo etapo, jūsų sode esančio dirvožemio nustatymo.

Pirmasis žingsnis. Sodo stebėjimas

Norint sužinoti, ar dirvožemio gerinimas padėtų jūsų sodui, reikėtų pasižvalgyti po jį ir pagalvoti, kokia yra jūsų sode atliekamų darbų rutina. Be to, svarbu atsakyti į šiuos klausimus:

• Ar suvartojama labai daug vandens?

• Ar vasarą žemė labai sukietėja?

• Ar dirva lyjant ar laistant sutęžta?

• Ar augalai lėčiau vystosi?

Jei vienas ar keli iš šių klausimų tinka jūsų sodui ir negalite nustatyti kitos priežasties, tikriausiai gerinti dirvožemį bus naudinga.

Kitas veiksmas – nustatyti dirvožemio rūšį. Tada jau galėsite imtis dirvos gerinimo.

Antrasis dirvos gerinimo žingsnis. Dirvožemio rūšies nustatymas

Prieš pradėdami gerinti dirvą, pirmiausia turite išsiaiškinti, kokios rūšies dirvožemis vyrauja jūsų sode. Tai labai svarbu renkantis priemones, kurių imsitės vėliau gerindami savo sodo dirvą.

Yra du būdai nustatyti dirvožemio rūšį ir taip patikrinti dirvožemio kokybę: bandymas pirštais ir dumblo tyrimas. Abiem būdams atlikti reikėtų paimti mėginius iš kelių savo sodo vietų. Gali būti, kad dirvožemio sudėtis įvairiose jūsų sodo vietose gali skirtis.

Dirvožemio rūšies nustatymas naudojant dumblo tyrimą

Kitas dirvožemio rūšies nustatymo bandymas – tai vadinamasis dumblo tyrimas. Tuo pat metu be dirvožemio rūšies taip pat galite nustatyti apytikslį humuso kiekį dirvožemyje.

Dumblui tirti paimkite tuščią uogienės stiklainį ir užpildykite jį 1/4 sodo žeme. Užpildykite stiklainį vandeniu iki kraštų, užsukite dangtį ir purtykite 30 sekundžių. Tada palikite 15–30 minučių nusistovėti ir pažiūrėkite, koks rezultatas:

Visoms būsenoms taikytina: kuo daugiau humuso išplaukia į paviršių, tuo geriau. Ir kuo tamsesnis vanduo, tuo dirvoje daugiau humuso.

Kitų, dirvožemio gerinimui svarbių dirvožemio problemų nustatymas

Neoptimali dirvos būklė dažnai nėra vienintelė probleminio dirvožemio komplikacija. Dirvos, kuriose augalai nelabai nori klestėti, dažnai būna per rūgščios arba aprūpina florą per mažu kiekiu maistinių medžiagų. Mes toliau paaiškiname, kaip atpažinti tokius dirvožemius.

Profesionalus STIHL patarimas. Atkreipkite dėmesį į vadinamuosius indikatorinius augalus. Pagal juos galima daryti išvadas apie pagrindinę dirvožemio kokybę tose vietose, kuriose auga daugiau nei vidutinis jų skaičius. Toliau pateiktoje lentelėje mes surinkome keletą indikatorinių augalų.

Ką žinote apie dirvožemio gerinimą?

Ar atlikote abu veiksmus? Sveikiname! Taigi, ką tik sutaupėte išlaidas laboratoriniam tyrimui, tad dabar turėtumėte sužinoti, nuo ko pradėti dirvožemio gerinimą. Jūs jau žinote:

• Ar jums reikia gerinti dirvožemį (1-as dirvožemio gerinimo etapas)?

• Koks dirvožemis yra jūsų sode (2-as dirvožemio gerinimo etapas)?

• Ar tose vietose, kur paėmėte mėginius, yra daug, ar mažai humuso (2-as dirvožemio gerinimo etapas)?

Atminkite. Dirvožemis, kurio turėtumėte siekti - subalansuotas smėlio, molio ir humuso mišinys. Ką daryti po dirvožemio tyrimo, kad jūsų sode būtų toks dirvožemis, paaiškinta kituose skyriuose.

Molio ir priemolio dirvožemių purenimas ir pralaidumo gerinimas

Sunkūs dirvožemiai, kurie, pirmiausia, yra sudaryti iš labai smulkių dalelių, pavyzdžiui, tokių kaip molis, turi būti padaromi puresni. Tik tada jie galės geriau kaupti vandenį ir palikti pakankamai vietos augalų šaknų augimui.

Pagrindinė sunkių dirvožemių gerinimo taisyklė - įterpti papildomą medžiagą į dirvą. Taip jūs galite bet kokį molio ar priemolio dirvožemį padaryti puresniu bei laidesniu vandeniui. Tam ypač tinka kvarcinis smėlis arba grubus, išplautas statybinis smėlis, taip pat lavos granulės ar perlitas.

Jei viskas buvo gerai pasisavinta, į dirvą reikėtų įterpti humuso. Atlikite tuos pačius veiksmus kaip ir su dirvožemiui purumą suteikiančia medžiaga.

Humusas dirvoje nelieka visam laikui, jį sunaudoja dirvoje gyvenantys mikroorganizmai. Todėl patartina kasmet gerinti molingą ar priemolio dirvą, ją papildant humusu.

Koks smėlis tinka priemoliui gerinti?

Priemoliui gerinti gerai tinka grubus statybinis smėlis, jeigu jis yra išplautas, o jo grūdelių dydis 0,3-2 mm. Mes, visgi, rekomenduojame kvarcinį smėlį, kurį specializuotose parduotuvėse galite įsigyti išplautą ir tinkamo grūdelių dydžio.

Smėlingos dirvos gerinimas. Sudėties gerinimas

Gerinant rūgštų dirvožemį, neutralizuojama pH vertė

Nustatant dirvožemio rūšį, visada reikėtų išmatuoti ir dirvožemio pH. Ypač kai augalai skursta, nepaisant gerų dirvožemio sąlygų ir maistinių medžiagų kiekio. Tada gali būti, kad prasto augalų augimo priežastis – rūgštus dirvožemis.

Skurdaus dirvožemio gerinimas. Tręšimas ir humuso įterpimas

Skurdus dirvožemis? Jį galite atpažinti, pavyzdžiui, iš silpnai besivystančių augalų, labai šviesių žalių lapų ar vejoje išplitusių samanų.

Skurdų dirvožemį galima pagerinti naudojant dvigubą taktiką: patręškite sodo žemę (dažniausiai smėlingą), papildydami maistinėmis medžiagomis ir tuo pat metu į dirvą įterpkite humuso sluoksnį. Humusas sulaiko maistines medžiagas, o augalai gali jas, prireikus pasisavinti. Mūsų straipsnyje sužinokite daugiau apie tai, kaip tinkamai tręšti savo sodą.

Pasiekus šį punktą, reikėtų gerai pasiruošti galimam dirvožemio gerinimui. Liko tik vienas klausimas: kaip dažnai reikėtų gerinti dirvožemį? Atsakymas - dvejopas:  nors jūsų dirvožemio struktūros gerinimas yra tęstinis procesas, maistinės medžiagos po kurio laiko sunaudojamos.

Todėl kasmet pavasarį į dirvą reikėtų įterpti humuso, o galiausiai, atsižvelgiant į poreikius, patręšti organinėmis trąšomis. Pavyzdžiui, daržovių lysvei reikia daugiau nei alpinariumo augalams. Praktinė taisyklė: kompostas apytikriai 1/3 pakeičia trąšas, tad turėtų būti vertinamas tik kaip priedas.

Gerinant dirvožemį, skirtą vaisiams ir daržovėms bei vejai, visada reikia skirtingų kiekių derinių. Pavasarį, prieš sodindami augalus, taip pat turėtumėte pagerinti savo lysvės dirvą.