Vejos kalkinimas
Kai dirva yra per rūgšti, padeda jos kalkinimas. Išsiaiškinsime, ką reikia žinoti naudojant vejos kalkes.
↓ KODĖL TURĖTUMĖTE KALKINTI VEJĄ?
↓ KADA TURĖTUMĖTE KALKINTI VEJĄ?
↓ VEJOS KALKINIMAS. INSTRUKCIJA IR PASTABOS
VEJOS KALKINIMAS: APŽVALGA
-
Vejos kalkinimas apsaugo dirvą nuo per didelio rūgštėjimo.
-
Prieš kalkindami veją, visada atlikite dirvožemio tyrimą.
-
Tarp kalkinimo ir tręšimo turėtų praeiti apie 6–8 savaitės.
-
Vejos kalkes išbarstykite rankomis arba barstytuvu. Kalkės į dirvą patenka laistant arba lyjant.
-
Kiekis priklauso nuo kalkių sudėties ir dirvožemio tyrimo rezultatų. Paprastai orientacinė vertė: 100 g / m2 lengvoms arba sunkesnėms dirvoms. Laikykitės nurodymų, pateikiamų ant pakuotės.
-
Paprastai veją reikia kalkinti kas dvejus ar trejus metus.
KOKIOS KALKĖS TINKA VEJAI?
Vejai kalkinti tinka karbonatinės dolomito kalkės, kurias galima įsigyti specializuotose parduotuvėse kaip sodo arba vejos kalkes. Asmeniniam naudojimui niekada nenaudokite degintų ar gesintų kalkių. Abi yra labai ėsdinančios ir pavojingos.
AR GALIMA VIENU METU KALKINTI IR TRĘŠTI VEJĄ?
Niekada netręškite ir nekalkinkite vejos vienu metu, kitaip poveikio nebus. Išlaikykite tarp šių dviejų priemonių 6–8 savaičių pertrauką. Mes rekomenduojame veją kalkinti vasario, o tręšti – balandžio mėnesį.
KODĖL REIKIA KALKINTI VEJĄ?
Jei jūsų sodo dirvožemis yra rūgštus, veją reikėtų kalkinti, kad pH pakiltų iki 5,5 (lengvi dirvožemiai) arba 6,5 (priemolio dirvožemiai). Kai dirvožemis rūgštus, jūsų veja negali pakankamai apsirūpinti maistinėmis medžiagomis.
KADA GALIMA KALKINTI VEJĄ?
Mes rekomenduojame veją kalkinti prieš žiemos pabaigoje atliekamus vejos priežiūros darbus. Idealus laikas – vasario viduryje arba pabaigoje, kai tik nutirpsta sniegas, o dirva jau yra nebeįšalusi. Savo veją galite kalkinti ir rudenį.
AR KALKĖS PADEDA APSAUGOTI VEJĄ NUO SAMANŲ?
Kalkės gali padėti nuo samanų sode, kai silpnos vejos priežastis – rūgštus dirvožemis. Tačiau samanos klesti tiek per daug rūgščioje, tiek nepakankamai šarminėje dirvoje, todėl samanos nėra tikras žemo pH požymis. Samanos, pirmiausia, rodo maistinių medžiagų trūkumą vejoje, o tai gali būti dėl įvairių priežasčių.
KODĖL REIKIA KALKINTI VEJĄ?
Kad veja išliktų sveika ir stipri, ji turi būti aprūpinama pakankamu maistinių medžiagų kiekiu. Visgi, jei dirvožemis yra per rūgštus, maistinių medžiagų pasisavinimas stringa. Pasekmė: išsekusi veja, kuri daugiau nebeveši ir jai daug sunkiau apsisaugoti nuo samanų ar piktžolių.
Jei, nepaisant reguliaraus tręšimo, veja blogai auga, taip gali būti dėl to, kad dirvožemis yra rūgštus. Tokiu atveju, norint vėl padidinti dirvožemio pH vertę, reikėtų jūsų sodą kalkinti.
KAIP SUŽINOTI, KADA REIKIA KALKINTI VEJĄ?
Indikatoriniai augalai, tokie kaip samanos ar dobilai, gali suteikti informacijos apie jūsų dirvožemio būklę. Nepaisant to, neturėtumėte atsisakyti dirvožemio tyrimo. Grybai ir samanos vejoje gali būti per daug rūgščios dirvos požymis, tačiau jie yra ir nepakankamo vejos kalkinimo indikatoriai. Negalima teigti, kad kalkės gelbsti nuo samanų ir grybų. Grybai greičiau yra velėnos pasekmė – o vejos velėna, kaip ir samanos, pirmiausia parodo, kad dirvožemis yra per tankus. Tokiu atveju mes rekomenduojame veją skarifikuoti ir pagerinti smėliu. Kalkės dėl savo struktūros netiesiogiai daro dirvą puresne, tačiau kalkes reikėtų įterpti tik į rūgščią dirvą. Kita vertus, šarminėje dirvoje gerai auga dobilai. Kalkindami savo sodą, kai vejoje yra dobilų, galėtumėte paskatinti dobilų augimą. Taigi nemanykite, kad sodo kalkės padeda nuo piktžolių.
Net jei to laikomasi, kalkinimui naudojamos kalkės taip pat netinka neutralizuoti šunų šlapimą vejoje. Šunų šlapimas dėl savo sudėties išdegins veją, palikdamas negražias geltonas ir rudas dėmes tam tikrose vietose. Šiuo atveju padės tik vejos tvarkymas.
Taigi sunku pasikliauti vien tik plika akimi atliktu vertinimu. Todėl prieš kalkindami veją visada turėtumėte atlikti dirvožemio tyrimą. Atitinkamus testus galima įsigyti iš specializuotų mažmenininkų. Mes rekomenduojame ištirti mišrų mėginį: paimkite šiek tiek dirvožemio iš skirtingų savo sodo vietų, sumaišykite ir tada įpilkite distiliuoto vandens. Naudodami pH testą dabar galite nustatyti pH vertę.
Tobulai vejai reikalingi pagalbininkai
KOKIA TURI BŪTI VEJOS PH VERTĖ?
Kad vejos žolės galėtų optimaliai naudoti esamas maistines medžiagas, dirva turi būti truputį rūgšti. Lengvoje, smėlėtoje dirvoje reikėtų siekti 5,5 pH vertės, o priemolio dirvožemiui idealiai tiks ir 6,5 pH vertė. Jei jūsų dirvožemio tyrimo rezultatas yra mažesnis, mes rekomenduojame veją kalkinti.
KADA TURĖTUMĖTE KALKINTI VEJĄ?
Mes rekomenduojame veją kalkinti pavasarį prieš priežiūros darbus, kai tik lauke nebėra šalčių. Tarp kalkinimo ir tręšimo reikėtų palaukti apie 6–8 savaites. Todėl vasario vidurys arba pabaiga yra idealus metas paskleisti sodo kalkes prieš pradedant sodininkystės sezoną po dviejų mėnesių. Veją galime kalkinti ir rudenį, vasarą ši priemonė nerekomenduotina dėl karščių ir sausros.
Pastaba. Niekada netręškite ir nekalkite vejos vienu metu, kitaip trąšų poveikis gali nustelbti kalkių poveikį. Todėl norint „remontuoti“ ar atnaujinti veją, po kalkinimo turėtų praeiti pakankamai laiko.
VEJOS KALKINIMAS. INSTRUKCIJA IR PASTABOS
Jei veją norite kalkinti rudenį, prieš tai nupjaukite veją. Taip pat gali būti naudinga po to padirbėti skarifikatoriumi.
Jei sodo dirvą kalkinate metų pradžioje, parengiamųjų priemonių dažniausiai nereikia. Jūsų veja žiemą vis tiek neauga.
Paskleisti kalkes barstytuvu gali būti lengviau, tačiau nebūtina. Kalkes išberti ant vejos galima tiesiog rankomis plačiais mostais, kaip tręšiant veją. Dirbdami, mūvėkite darbines pirštines. Tada palaistykite, kad kalkės patektų į dirvą, arba, atsižvelgdami į orų prognozes, leiskite tai atlikti lietui.
Pastaba. Veją būtina kalkinti, kai nėra vėjo, o dangus debesuotas. Tiesioginiai saulės spinduliai gali pažeisti žolę.
AR VEJĄ KALKINTI LYJANT?
Mes patariame lyjant vejos nekalkinti tam, kad išvengtumėte daržui kalkinti naudojamų kalkių sulipimo. Tačiau jei po kalkinimo lis, jokios žalos nebus. Priešingai – palijus nereiks laistyti.
KOKIOS KALKĖS TINKA VEJAI?
Savo sodo kalkinimui naudokite tik kalkių karbonatą, dar vadinamą dolomitinėmis kalkėmis. Dažnai jas rasite specializuotose parduotuvėse, kaip vejos arba sodo kalkes.
Savo vejai niekada nenaudokite degintų ar gesintų kalkių. Abi kalkių rūšys yra labai ėsdinančios ir ypač pavojingos žmonėms ir gamtai, kai su jomis elgiamasi netinkamai. Negesintos kalkės vis dar naudojamos statybos pramonėje ir žemės ūkyje, visgi, reikėtų vengti jas naudoti savo sode.
KOKIO KALKIŲ KIEKIO REIKIA?
Nėra vieno atsakymo į klausimą, kiek kalkių reikia vejos kalkinimui. Kalkių kiekis visada priklauso nuo naudojamų kalkių ir jūsų dirvožemio pH vertės. Jeigu savo sodą kalkinate nuolat, lengvam, smėlingam dirvožemiui reikia apie 100 g/m2. Labai tankioms, priemolio dirvoms reikia šiek tiek daugiau. Jei vejos niekada nekalkinote ar ilgą laiką nekalkinote, gali prireikti didesnio kiekio. Pirmiausia reikia atlikti dirvožemio tyrimą.
STIHL patarimas. Jei pH testo rezultatai rodo, jog apdorojimui reikia daugiau kaip 300 g/m2, tai geriau iš pradžių paskleisti 150 g kalkių, o likusią dalį – po šešių mėnesių. Taip apsaugosite veją. Tai pirmiausia rekomenduotina, jei niekada anksčiau nekalkinote vejos.
KAIP DAŽNAI REIKIA KALKINTI VEJĄ?
Kai savo veją aprūpinate reikiamu kiekiu sodo kalkių, jau po kelių savaičių jūsų sodo dirvožemis pasieks norimą pH vertę. Tačiau iš karto pastebimo efekto tikėtis neverta. Norint ilgam sustiprinti savo veją, reikėtų ją kalkinti nuolat.
Mes rekomenduojame kas dvejus ar trejus metus atlikti dirvožemio tyrimą, o tada imtis atitinkamų veiksmų.
AR VEJAI NAUDOJAMOS KALKĖS YRA PAVOJINGOS NAMINIAMS GYVŪNAMS?
Nors degintos ir negesintos kalkės yra labai ėsdinančios, įprastas kalkių karbonatas paprastai nėra kenksmingas ar toksiškas. Nepaisant to, mes rekomenduojame palaukti bent dvi ar tris dienas po išbarstymo ir kruopštaus laistymo, prieš vėl išleidžiant šunį ar katę žaisti ant vejos. Taip pat būtina laikytis visų gamintojo įspėjimų.
DAUGIAU INFORMACIJOS
