Įsigykite STIHL įrenginius internetu - NEMOKAMAS pristatymas nuo 50 €
Veja neužsikrės pelėsiu ar grybeliu, jei nuolat iš jos šalinsite lapus ir šakas.
Prieš žiemą nupjaukite veją iki 50 mm, o veją, augančią pavėsyje, – iki 90 mm.
Paskutiniam tręšimui naudokite rudenines trąšas, kuriose gausu kalio.
Prireikus, naują veją galite sėti ir rugsėjo mėnesį.
Savo veją rudenį galite optimaliai prižiūrėti, naudodami tinkamas priemones. Rugsėjis – idealus metas rudeniniam vejos skarifikavimui. Tada galite sėti ir naują veją. Paskutinį kartą veja pjaunama, kai tik temperatūra nukrenta iki 10–5 laipsnių. Pavėsyje auganti veja pjaunama iki 9 cm, o rudeninė veja – iki 5 cm aukščio. Prieš žiemos poilsį patręškite veją rudeninėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra kalio.
Jei norite skarifikuoti veją rudenį, tą vėliausiai galite padaryti rugsėjo mėnesį. Žemė turėtų būti įšilusi po vasaros, o nuolatinė temperatūra turi būti daugiau nei 10 laipsnių. Kai dienos sutrumpėja, o naktys šaltėja, reikėtų skarifikavimą atidėti kitam pavasariui.
Geriausias laikas rudeniniam tręšimui: nuo spalio vidurio iki lapkričio pradžios, po paskutinio pjovimo ir prieš pirmąsias šalnas. Norint nustatyti idealų rudeninio vejos tręšimo laiką, pažiūrėkite, kokia temperatūra buvo ankstesniais metais. Mat nukritus ir ilgesnį laiką laikantis temperatūrai žemiau 10 ar 5 laipsnių, vejoje sustoja natūrali medžiagų apykaita. Tad vėją prieš kelias savaites patręškite specialiomis rudeninėmis trąšomis.
Palankus paskutinio rudeninio vejos pjovimo laikas priklauso nuo temperatūros. Idealiu atveju paskutinį kartą šienaukite, kai tik temperatūra ilgam nukrenta iki 10–5 laipsnių šilumos.
Rudenį nereikėtų vejos kalkinti, bet patręšti rudeninėmis kalio trąšomis. Taip veja gaus reikiamų maistinių medžiagų, padėsiančių optimaliai atlaikyti šalčius. Be to, dėl kalio augaluose pagerėja medžiagų apykaita.
Jūsų veja natūraliai ir be didelių problemų gali išgyventi šaltąjį sezoną. Rudenį pasirinkę rinkamą vejos priežiūros programą, pasirūpinsite, kad kitą sezoną veja nebus pažeista. Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių darbų – prieš žiemojimą pasirūpinti vejos švara.
Vejos priežiūra rudenį apima nuolatinį nukritusių rudeninių lapų, vaisių ir nulūžusių šakų šalinimą iš vejos. Tai padeda išvengti galimo vejos užsikrėtimo pelėsiu ar grybeliu, kuris atsiranda šaltuoju metų laiku dėl didelės drėgmės. Jei nenorite imti į rankas grėblio, lapus be vargo pašalinsite vejapjove. Nustatykite aukštą vejapjovės pjovimo aukštį ir prikabinkite surinkimo krepšį. Lapus lengviausia rinkti, kai jie yra išdžiūvę ir sluoksnis nėra per storas. Galingi STIHL lapų pūstuvai ir vakuuminiai smulkintuvai taip pat yra praktiški pagalbininkai, šalinant rudens lapus nuo vejos.
Patarimas. Lapus galite palikti aplink daugiamečius augalus arba gėlių lysvėse. Jie apsaugos nuo šalčio, o mažieji sodo gyventojai turės, kur peržiemoti.
Nuolatinis pjovimas rudenį taip pat yra vejos priežiūros dalis. Iš esmės galima teigti: kol jūsų veja auga, tol reikėtų ją pjauti. Kai nuolatinė dirvožemio temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių, jūsų veja nustos augti. Dabar laikas paskutiniam vejos pjovimui prieš žiemą.
Paskutinis rudeninio pjovimo šūkis turėtų būti „trumpai ir ryžtingai“ Taip jūs neleisite sniego storiui prispausti žolės stiebelių prie žemės ir sumažinsite riziką užsikrėsti grybeliu. Ir šiuo atveju mes rekomenduojame veją pjauti su žolės surinkimo krepšiu. Po to nuopjovos turi būti be vargo pašalintos. Tai svarbu, nes esant žemai temperatūrai, nupjautos žolės nebegalima pakelti nuo žemės. Todėl paskutinį kartą pjaunat veją, reikėtų susilaikyti nuo vejos mulčiavimo.
Paskutinį kartą veja turėtų būti pjaunama:
Po pirmųjų šalnų.
Nelietingą, sausą dieną.
Esant debesuotumui.
Pjaukite veją iki įprasto, t. y. maždaug 50 mm, aukščio. Taip žolė bus apsaugota ir nesuspausta sniego antklodės svorio. Vienintelė išimtis – veja, auganti pavėsyje. Idealiu atveju jos aukštis prieš žiemos miegą turėtų būti 90 mm.
Po paskutinio vejos pjovimo veją verta patręšti. Maistines medžiagas tolygiai paskirstykite visoje pievelėje. Laikykitės auksinės taisyklės: rudeninės trąšos turėtų būti išbertos prieš pirmąsias žemės šalnas ir po paskutinio vejos pjovimo. Kai tik temperatūra pradeda kristi, maždaug nuo spalio vidurio iki lapkričio pradžios, metas veją paruošti žiemos miegui, patręšiant specialiomis rudeninėmis trąšomis. Tarp 10–5 laipsnių ribos natūrali vejos medžiagų apykaita sustoja. Norint numatyti geriausią laiką, reikėtų pasižiūrėti, kokia temperatūra buvo ankstesniais metais. Jei praėjusiais metais apytikriai nuo lapkričio vidurio temperatūra nuolat buvo žemesnė nei 10–5 laipsniai, tręšti reikėtų spalio pradžioje.
Rudenį reikėtų naudoti specialias trąšas, padėsiančias paruošti veją žemai temperatūrai, šalčiui ir didelei drėgmei. Svarbus trąšų mišinio komponentas yra kalis. Kalis padeda vejai išgyventi šaltuoju metų laiku, suteikia atsparumo šalčiui ir ligoms. Kalis, kaupdamasis ląstelės skystyje, mažina žolės ląstelių užšalimo temperatūrą, todėl padidėja atsparumas šalčiui. Be to, kalis teigiamai veikia augalų medžiagų apykaitą.
Ruduo taip pat idealus metas naujos vejos sėjai. Išnaudokite paskutines kelias šiltas savaites, suteikdami vejai galimybę atsigauti. Apdegusios ir pažeistos vietos gausiai laistomos, kad būtų išplautos druskos. Galite šiek tiek supurenti dirvą arba iš karto užberti šviežia žeme. Po to žolės sėklos išberiamos reikiamose vietose. Galiausiai viskas apdengiama vazonine žeme ir gausiai laistoma, kol sėklos išdygsta. Rugsėjis ypač tinkamas sėjimui, nes dirva po vasaros dar šilta ir jai dažniausiai pakanka lietaus. Jei sėsite vėliau, rizikuojate, kad jautrūs žolės stiebeliai nukentės nuo šalčio.