Įsigykite STIHL įrenginius internetu - NEMOKAMAS pristatymas nuo 50 €
Vasarą veja patiria didelę apkrovą: karščio bangas, stiprų lietų. Išsiaiškinsime, kokiomis priemonėmis galite ją apsaugoti.
Nuolat tikrinkite veją ir sureguliuokite vandens poreikį.
Pjaukite žolę ne per trumpai.
Pavėsingos vejos: mažiausias aukštis – 5 cm
Norėdami vejas paruošti karščiams, tręškite jas birželio mėnesį
Vasarą vejos žolę geriausia pjauti vienu trečdaliu, tik kartą per savaitę. Nepamirškite sureguliuoti pjovimo aukščio. Jūsų veja turi būti bent 4–5 cm aukščio. Kai pranešama apie stiprias karščio bangas, jūsų veja gali būti šiek tiek aukštesnė, kad optimaliai atlaikytų aukštą temperatūrą.
Vasarą vejai reikia daug vandens ir tinkamos priežiūros. Todėl pjaukite veją ne mažiau kaip iki 4 cm aukščio. Laistykite vieną kartą per savaitę: tikslinga 20–25 l /m2. Birželio mėnesį savo veją gausiai tręškite azotu, magniu ir kalciu.
Veją laistykite vieną kartą per savaitę, tam turite sunaudoti apie 20 litrų vandens. Priemolio dirvožemį, kuris negali vienu kartu sugerti tiek vandens, reikia lieti du kartus iš eilės mažesniu kiekiu vandens. Esant dideliems karščiams, veją reikėtų laistyti iki trijų kartų per savaitę.
Vejos laistymas – viena iš svarbiausių vejos priežiūros priemonių, ypač vasarą, kai natūralių kritulių nepakanka. Kiek vandens reikia vejai vasarą, priklauso nuo saulės, temperatūros ir vėjo.
Paprastai jūsų vejai reikia daugiau vandens nei jūs manote. Praktinė taisyklė tokia: 15–25 litrai per savaitę vienam kvadratiniam metrui. Lengvoms dirvoms reikia mažiau vandens nei priemolio dirvoms. Tačiau per didelis vandens kiekis taip pat kenkia vejai, nes iš dirvos porų išstumiamas oras, o dėl šios priežasties pūva šaknys.
Jeigu šalia neturite vandens skaitiklio, laistymo kiekį galite kontroliuoti ir keliais cilindro formos stiklainiais. Tai gali būti, pavyzdžiui, stiklainiai, kuriuos paskirstote po sodą. Jei lijo, vandens stiklainiuose turi būti apytikriai 2 cm. Po tam tikro laiko ir kelių bandymų galėsite puikiai įvertinti laistymo laiką.
Be to, stipriu peiliu ar kastuvu keliose vietose įkaskite dirvą apie 10 cm ir kiekvienu atveju stenkitės ištraukti dirvožemio mėginį. Mėginys turi būti drėgnas (ne šlapias) apačioje, 1–2 cm iš viršaus mėginys gali ir turėtų būti sausas! Jokiu būdu ne atvirkščiai. Jei mėginys yra drėgnas viršuje, o sausas apačioje – vanduo nepatenka ten, kur reikia.
Laistant vasarą dažniausiai daroma klaida – per dažnas laistymas, išliejant vienu metu per mažai vandens. Kai sausaisiais vasaros mėnesiais veja laistoma dažnai ir beveik kiekvieną vakarą, dėl to vanduo tik sudrėkina velėną arba geriausiu atveju kelis viršutinius žemės milimetrus ir veja sutelkia šaknis dirvos paviršiuje. Vejoje vis labiau įsigali nepageidaujamos žolių rūšys.
Tokiu būdu pradeda formuoti velėna, kuri vandenį sugeria tarsi kempinė. Pasekmės: į po ja esantį dirvožemį nepatenka drėgmės, o paviršius vis išdžiūsta. Veja tampa „priklausoma“ nuo vandens. Kelias dienas nepaliejus, greitai pagelsta ir labai padidėja jautrumas grybinėms ligoms.
Jūsų veja po pavasario yra tvirta ir puikios formos. Todėl vasaros pradžioje pjaukite ją kas keturias-septynias dienas. Nuolat pjaunant veja tankėja, nes žolė formuoja naujus šoninius ūglius. Tačiau svarbesnis už pjovimo intervalus yra pjovimo aukštis, kurį būtina pritaikyti prie kylančios temperatūros.
Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo žolė turėtų būti aukštesnė: tai apsaugo gležnus stiebelius nuo išdžiūvimo. Vejos aukštis saulėtose vietose turi būti 4–5 cm, o pavėsyje – 5–7 cm. Jei numatoma karščio banga, veja taip pat gali būti šiek tiek aukštesnė. kad stiebeliai uždengtų vienas kitą. Kiekvieno pjovimo metu žolės stiebą reikėtų sutrumpinti ne daugiau kaip vienu trečdaliu jo ilgio, kad vejoje būtų išvengta negražių nudegimų ir dėmių. Būtinai pjaukite aštriais peiliais ir tik įsitikinę, kad dirva yra sausa.
Vasarą reikėtų vengti skarifikavimo. Dėl aukštos temperatūros ir stiprių saulės spindulių vasarą skarifikuota veja gali greitai išdžiūti. Geriausias laikas skarifikuoti veją – pavasaris, kai nuolatinė oro temperatūra pakyla iki 10 laipsnių. Tada jūsų veja optimaliai pabus iš žiemos miego ir galės džiuginti stipria žole bei sodria žaluma per visą augimo sezoną.
Maistinių medžiagų po pavasarinio tręšimo beveik nebelieka jau vasaros pradžioje, todėl tręšimas taip pat yra vejos priežiūros vasarą dalis. Kad veja ir toliau augtų, nepaisant intensyvių futbolo žaidimų ir švenčių sode, vasaros pradžioje ją reikėtų vėl patręšti. Netgi vejai, kuria nevaikštoma, taip pat reikia vitaminų dozės. Dėl dažno pjovimo pavasarį daug maistinių medžiagų, kurios sukaupiamos žolės stiebuose, visada prarandamos kartu su nupjauta dalimi. Ilgainiui dirva patiria per didelę apkrovą. Todėl labai svarbu, kad vasarą į veją būtų grąžintos reikiamos maistinės medžiagos. Šiuo atveju gerai veikia mineralinės vejos trąšos.
Vasarą vejos trąšose būtinos sudėtinės dalys, kurios gyvybiškai svarbios dirvai ir vejai:
VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS |
APRAŠYMAS |
Kalis (K) |
Didina atsparumą kenkėjams, reguliuoja augalų medžiagų apykaitą. |
Fosforas (P) |
Stiprina šaknų augimą. |
Magnis (Mg) |
Palaiko vejos augalus, kai fotosintezės metu formuojasi chlorofilas, ir užtikrina sode sodriai žalią kiliminę dangą. |
Kalcis (Ca) |
Stabilizuoja žolės ląstelių sieneles ir palaiko maistinių medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio. |
Azotas (N) |
Skatina ląstelių dalijimąsi, tuo pat metu visų augalų dalių regeneraciją. Skatinamas žolės augimas. |
Ankstyvas tręšimas. Idealiu atveju veja tręšiama birželio mėnesį, kad būtų paruošta karštai vasarai.
Tanki žolė. Naudokite ilgalaikes trąšas, kad žole augtų lėtai, bet būtų tanki.
Purkštuvų sistemos naudojimas. Venkite tiesioginio laistymo; po tręšimo gausiai, bet atsargiai, palaistoma, geriausia naudojant purkštuvų sistemą.