Įsigykite STIHL įrenginius internetu - NEMOKAMAS pristatymas nuo 50 €

Vejos tręšimas

Vejos tręšimas

Vejos tręšimas padeda vejai susigrąžinti prarastas maistines medžiagas. Sužinokite, kas yra svarbu tręšiant.

VEJOS TRĘŠIMAS: APŽVALGA

  • Tręšdami savo veją, aprūpinsite ją svarbiomis maistinėmis medžiagomis.

  • Norėdami parinkti tinkamiausias trąšas, rekomenduojame atlikti dirvožemio tyrimą.

  • Norėdami užtikrinti sveiką vejos struktūrą, skarifikuokite savo dirvą. 

  • Mulčiavimas pjaunant – tai nebrangi ir draugiška aplinkai tręšimo alternatyva.

KADA TURIU TRĘŠTI SAVO VEJĄ?

Nelaukite, kol veja praras savo dekoratyvumą, pakis jos spalva.  Tręškite savo veją pavasarį, prasidėjus sodo darbų sezonui, ir vėlyvą vasarą ar rudenį prieš žiemą. Nuolatinis tręšimas stiprina jūsų veją ir neleidžia atsirasti ligoms. 

KAIP DAŽNAI REIKIA TRĘŠTI VEJĄ?

Paprastai užtenka veją patręšti vieną kartą pavasarį ir kartą – vėlyvą vasarą arba rudenį. Jeigu jūs nuolat pjaudami mulčiuojate, pakanka veją papildomai tręšti ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Kita vertus, patiriančias didelę apkrovą vejas daugiau azoto turinčiomis trąšomis tręšiama po pjūčių.

KUO TRĘŠTI SAVO VEJĄ?

Svarbiausios trąšų veikliosios medžiagos – azotas, fosforas, kalis, magnis, kalcis. Vejos tręšimo lygį lemia: vejos tipas, jos paskirtis bei augimvietės turtingumas maistinėmis medžiagomis. Tręšimui naudojamos tiek organinės tiek ir mineralinės trąšos.

KODĖL REIKIA TRĘŠTI VEJĄ?

Sezono metu, kai veja pjaunama, ant jos iškylaujama, daug bėgiojama, ji patiria milžiniškas apkrovas. Todėl veja netenka lapų masės, o kartu ir būtinų maistinių medžiagų, reikalingų augimui. Tręšimo metu žolė vėl gauna būtinų maistinių medžiagų, ypač azoto (N). Tai skatina ląstelių dalijimąsi, taigi, regeneruoja visos augalų dalys. Specialiai vejoms gaminamos lėtai tirpstančios kompleksinės trąšos su mikroelementais. 

AR TURIU TRĘŠTI SAVO VEJĄ?

Ne kiekvieną veją reikia tręšti. Dirvoms, kuriose gausu maistinių medžiagų, užtenka nuolatinio laistymo. Tačiau taip būna itin retai. 

KADA TRĘŠIAMA VEJA?

Savo veją visada vėliausiai turėtumėte tręšti tada, kai ji pageltonuoja arba paruduoja. Tai akivaizdus maistinių medžiagų trūkumo požymis. Tačiau jums nereikėtų taip ilgai laukti. Reguliariai tręšiant, galite išvengti dirvožemio nualinimo požymių ir nuolat skatinti augimą.

Dar vienas per menko tręšimo požymis – vadinamieji indikatoriniai augalai. Pavyzdžiui, samanos yra azoto indikatorinis augalas. Kai šios maistinės medžiagos trūksta dirvoje, samanos greitai pasklinda po veją. Gerai patręštose vejose samanas išstumia energingai auganti žolė. Todėl tinkamas tręšimas – tai geras būdas kovoti su samanomis ilgalaikėje perspektyvoje.

KAIP DAŽNAI TRĘŠIAMA VEJA?

Paprastai pakanka veją tręšti du kartus per metus – vieną kartą pavasarį ir vieną kartą – vėlyvą vasarą ar rudenį. Jei nupjaunant žolė nuolat grąžinama į veją mulčiuojant, pakanka tręšti vieną kartą per metus.

Jei veja tręšiama prieš skarifikavimą, žolės greičiau atsigauna, o plikos vietos greičiau atauga. Ten, kur nebeauga žolė, būtinas atsėjimas. Tam yra taip vadinamieji vejų „pleistrai“. Tai sėklų ir trąšų mišiniai.

Jeigu savo žaliąjį kilimą dažnai pjaunate arba jis nuolat patiria stresą dėl žaidžiančių vaikų, veją reikėtų tręšti dažniau. Trąšomis veja turėtų būti stiprinama ne dažniau kaip keturis kartus per metus.

RUDENINIS TRĘŠIMAS BE AZOTO

Paskutinį kartą metuose turėtų būti tręšiama rudenį, t.y., nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Atkreipkite dėmesį – rudens trąšose turi būti kuo mažiau azoto. Tam yra specialios rudeninės vejos trąšos, kuriose yra daug kalio. Kalio trąšos užtikrina, kad žolės ląstelių sienelės sutvirtėja žiemai ir anksčiau sužaliuoja pavasarį.

DIRVOŽEMIO TYRIMAS REIKALINGAS TINKAMAM TRĘŠIMUI

Kai trūksta maistinių medžiagų, lapai beveik neauga, o augalai tampa neatsparūs ligoms ir kenkėjams. Tačiau veja serga ir tada, kai yra per daug maistinių medžiagų, nes tai gali labai pabloginti augimą. Todėl mes rekomenduojame atlikti dirvožemio tyrimą, kurio rezultatai padės tiksliai išsiaiškinti, ko gi reikia jūsų vejai.

Paėmus dirvožemio mėginį, tiksliai nustatoma, kokia yra jūsų vejos dirvožemio sudėtis ir kokių maistinių medžiagų jai gali trūkti. Kartu su dirvožemio tipo, maistinių medžiagų kiekio ir pH vertės rezultatais jūs gausite ir konkrečias trąšų rekomendacijas. Šio tikslaus dirvožemio tyrimo pranašumai yra akivaizdūs: jūs išvengsite nereikalingos dirvožemio ir gruntinio vandens taršos ir tiksliai sužinosite, kokių maistinių medžiagų reikia jūsų vejai.

DIRVOŽEMIO TYRIMAS

Yra įvairių šios paslaugos teikėjų, atliekančių dirvožemio tyrimus. Laboratorijoje išmatuojama jūsų dirvožemyje esančių svarbių maistinių medžiagų koncentracija ir sudėtis.

Jūs gausite paprastą dirvožemio tyrimą, apimantį dirvožemio tipą, pH vertę ir fosfatų, kalio ir magnio kiekius. Šios trys maistinės medžiagos yra svarbiausi prižiūrimos vejos augimo veiksniai ir jų visiškai pakanka mėgėjo sodui. 

Be azoto ir mikroelementų, išsamesniuose tyrimuose nustatomas ir mikroorganizmų bei sunkiųjų metalų aktyvumas dirvožemyje. 

KAIP SAVARANKIŠKAI NUSTATYTI PH VERTĘ?

Norint užtikrinti optimalų augalų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis, jūsų dirvožemio pH turėtų būti 6–7. Norint nustatyti pH vertę, nebūtina atlikti sudėtingą dirvožemio tyrimą. Jūs patys be vargo galite patikrinti, ar jūsų dirvožemį reikia kalkinti, naudodami lakmuso juosteles PH nustatyti. PH juosteles įsigyti galite sodo, daržo prekių parduotuvėse. Jei pH vertė yra mažiau nei 5,5 mes rekomenduojame įterpti apie 100 g kalkių vienam kvadratiniam metrui, o po 6–8 savaičių – 20–30 gramų azoto trąšų vienam kvadratiniam metrui. Tada žolė turėtų augti 10–14 dienų. Po to veją galėsite pjauti ir skarifikuoti.

TINKAMAS VEJOS TRĘŠIMAS. KAS YRA SVARBU?

TINKAMOS TRĄŠOS MĖGĖJAMS SODININKAMS

Vienų visoms vejoms tinkamų trąšų nėra. Visgi, kiekvienai vejos rūšiai turėtumėte naudoti specialiai vejoms skirtas ilgalaikes trąšas. Nenaudokite trąšų, skirtų žemės ūkio augalų reikmėms, jos yra tik trumpalaikio poveikio. 

KOKIOS YRA SVARBIAUSIOS TRĄŠŲ VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS?

Kai turėsite tinkamas trąšas, galite imtis tręšimo.
Kaip teisingai tręšti veją, pirmiausia priklauso nuo trąšų formos.

Daugelyje lėtai tirpstančių trąšų, neatsižvelgiant į sezoną, yra tų pačių būtinų maistinių medžiagų gyvam dirvožemiui. Visgi, oro sąlygos, sezonas bei individualūs dirvožemio poreikiai turi lemiamą reikšmę šių veikliųjų medžiagų deriniui:

VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS

APRAŠYMAS

Kalis (K)

Didina atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms, reguliuoja augalų medžiagų apykaitą, skatina mangano ir geležies įsisavinimą.

Fosforas (P)

Stiprina šaknų augimą ir didina atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms, skatina magnio įsisavinimą. 

Magnis (Mg)

Palaiko vejos augalus, kai fotosintezės metu formuojasi chlorofilas, ir užtikrina sode sodriai žalią kiliminę dangą, skatina antžeminės dalies augimą, skatina fosforo įsisavinimą.

Kalcis (Ca)

Stabilizuoja žolės ląstelių sieneles ir palaiko maistinių medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio.

Azotas (N)

Skatina ląstelių dalijimąsi, tuo pat metu visų augalų dalių regeneraciją. Skatinamas žolės augimas. Prailgina augalų vegetaciją.

VEJOS TRĘŠIMAS MINERALINĖMIS KOMPLEKSINĖMIS LĖTO VEIKIMO TRĄŠOMIS

Šios trąšos yra stabilios, tačiau gerai tirpsta, tirpstant maisto medžiagos patenka į žolių šaknų zoną. Maisto elementų stabilumas leidžia šias trąšas berti net ant pašalusios žemės. Didelis kompleksinių trąšų privalumas yra tai, kad visos reikalingos maisto medžiagos reikiamu santykiu yra kiekvienoje granulėje. Todėl, parinkus tinkamas trąšas bei tolygiai paskleidus reikiamą jų kiekį, geras rezultatas garantuotas.

Atkreipkite dėmesį į informaciją ant pakuotės apie naudojamą kiekį. Kitaip veja gali išdegti, o maistinių medžiagų perteklius gali patekti į gruntinius vandenis.

ORGANINĖS TRĄŠOS

Šios trąšos gerina dirvožemio struktūrą, praturtina humusu, suaktyvina dirvos mikroorganizmų veiklą, mažina maisto medžiagų išplovimą. Tačiau prireikia šiek tiek laiko, kol organinės trąšos pradeda veikti, o ir jas paskleisti tolygiai daug sudėtingiau, nei mineralines. Atkreipkite dėmesį į tai, kad organinės trąšos naudojamos neatsižvelgiant į poreikį. 

SKYSTOSIOS TRĄŠOS

Skystosios trąšos gali būti tiek organinės, tiek ir mineralinės kilmės. Skystosios formos trąšos naudojamos rečiau, nes jas sunkiau paskirstyti, tam reikalingi purkštuvai. Būtinai laikykitės ant pakuotės pateikiamų nurodymų ir purkštuvu paskleiskite skystį ant vejos. Naudodami skystąsias trąšas atsiminkite, kad nors jų poveikis pastebimas iš karto, tačiau poveikis yra trumpalaikis: maistinės medžiagos vėl išplaunamos. 

SVARBIAUSI PATARIMAI, KAIP TEISINGAI TRĘŠTI VEJĄ

  • Dirvožemis turi būti jau be įšalo arba dar neįšalęs.

  • Netręškite šviečiant saulei.

  • Po kiekvieno tręšimo taip pat būtina užtikrinti nuolatinį ir gausų laistymą, o veja pjaunama tik praėjus kelioms dienoms po tręšimo.

  • Žolės aukštis prieš tręšimą turėtų būti apytikriai 5 cm.

Vejos skarifikavimas

Skarifikavimas priskiriamas gerai vejos priežiūrai, kaip ir tręšimas. Skarifikavimas padeda padidinti vandens pralaidumą ir pašalinti nuo vejos paviršiaus negyvas augalines medžiagas ar piktžoles.
Norint paruošti veją intensyviam skarifikavimui, prieš tai rekomenduotina veją patręšti. Pirmiausia patręškite, o tada palaukite apytikriai dvi savaites. Prieš pradėdami skarifikuoti, nupjaukite veją iki maždaug 2–3 cm aukščio.

Išsamiau apie vejos skarifikavimą sužinosite

Mulčiavimas -tręšimo alternatyva?

Norint turėti stiprią veją, tankiai augančią ir sveiką, būtina ją nuolat prižiūrėti. Dekoratyvinių ir ypač tvirtų aikštynų vejų nebūtina tręšti, jei tik nuolat naudojate mulčiuojančią vejapjovę, tokią kaip STIHL RM 4 RT. Mulčiuje esantis azotas greitai mineralizuojasi ir tampa prieinamas augalams kaip vertinga trąša.

Daugiau apie vejos priežiūrą