Vejos trūkumų šalinimas
VEJOS PRARETĖJIMŲ IR SKYLIŲ TVARKYMAS
—
Pažeista veja? Jūs tai galite pakeisti. Ši apžvalga padės atpažinti priežastis ir sutvarkyti veją.
VEJOS DEFEKTAI IR JŲ ŠALINIMAS. APŽVALGA
Vejos defektų šalinimui galima naudoti įvairias priemones. Dažnai, norint sugrąžinti sodrią žalumą, pakanka veją atsėti. Gilesnes vejoje esančias skyles užpildykite vazonine žeme ir pasėkite ant jos naują veją. Jeigu norite pagerinti mažus plotus, pirmiausia pašalinkite seną veją ir paruoškite dirvą atsėjimui. Sėkite tokią veją, kuri labiausiai dera su likusiu žolynu.
KADA GERIAUSIAS LAIKAS ATSĖTI VEJĄ?
Geriausias laikas vejos atsėjimui – balandis ar rugsėjis. Tada dirva dar nėra veikiama šalčio ar karščio, joje vyrauja optimalios sąlygos. Norint, kad daigumas būtų tolygus, dirvožemio temperatūra turi būti šiek tiek aukštesnė nei 10 laipsnių.
ŽALADARIAI VEJOJE IR JŲ DAROMA ŽALA
Skylės vejoje dažnai atsiranda dėl gyvūnų: kurmių, žiurkių ir pelėnų, taip pat ežių, paukščių, sliekų, žemės vapsvų ir skruzdėlių veiklos. Skylių forma ir dydis suteikia informacijos apie tai, koks gyvūnas vejoje paliko skyles. Laukinės gamtos stebėjimo kamera taip pat gali padėti atpažinti besisvečiuojančius gyvūnus.
KOKIĄ ŽEMĘ NAUDOTI VEJOS TVARKYMUI?
Vejai tvarkyti yra tinkamas bet koks lengvas substratas. Jei reikia, sumaišykite vejos sėklas tiesiog su substratu ir paskirstykite žemių ir sėklų mišinį sukastose vietose, kurias norite sutvarkyti. Seklias įdubas galite užpilti smėliu, o gilesnes duobes – substratu. Galiausiai išberkite sėklą ir tolygiai paskirstykite.
KĄ DARYTI, KAD IŠDEGUSI VEJA VĖL SUŽALIUOTŲ?
Išdegusi veja vėl bus žalia, jei tinkamai ją prižiūrėsite. Laistykite veją prieš saulėtekį arba vėlai vakare. Ypač tai svarbu karštuoju laikotarpiu. Pjaukite, kai saulės spinduliai ne tokie intensyvūs, geriausia – vėlyvą popietę. Be to, aprūpinkite veją pakankamu maistinių medžiagų kiekiu, o pavasarį ją skarifikuokite. Jei net tinkamai prižiūrima veja neatgauna žalumo, apdegusią veją būtina pašalinti ir įrengti naują.
KODĖL TAM TIKROSE VIETOSE NEAUGA ŽOLĖ?
Priežastys, kodėl tam tikrose vietose neauga žolė, gali būti įvairios. Veja gali greitai praretėti dėl sodo baldų, batutų ar baseinų atspaudų. Be to, tai, kad vejoje kai kuriose vietose neauga žolė, gali lemti netinkama vejos priežiūra arba prastos dirvožemio sąlygos.VISIŠKAI SUNYKUSI VEJA. KOKIA PRIEŽASTIS?
Spalvos pakitimai, tuščios vietos ir skylės žolyno paviršiuje erzina kiekvieną sodo savininką. Tačiau tai rodo, kad vejoje kažko trūksta ar, kad sode apsigyveno vabzdžiai, gyvūnai. Kaip ir visi augalai, taip ir žolė yra jautri išorės poveikiui. Laimei, daugelį iš jų galima greitai pašalinti.
Laiku sutvarkyti veją svarbu ne tik dėl estetinių priežasčių. Ant neapdorotų žolės paviršiaus tarpų ir iškilimų mėgsta plisti piktžolės, kurias sunku pašalinti, todėl atsiranda ir papildomų darbų.
Prieš pradėdami vejos „remontą“, nustatykite atsiradusių pažeidimų priežastį ir mastą. Ar pažeistos didelės vejos dalys, ar reikia taisyti tik nedidelius plotus? Gal veja buvo netinkamai prižiūrima? O gal pažeidimai atsirado dėl gyvūnų, ligų ar vandens pertekliaus? Kuo labiau įsigilinsite į problemą, tuo lengviau bus rasti ilgalaikį sprendimą.
Ar žolyno paviršiuje pastebėjote tuštėjančių vietų? Jos gali atsirasti dėl kelių priežasčių:
-
Nuo sodo baldų, batutų, baseinų ir vazonų atspaudų. Tai įprasta vasaros sezono problema, kai veja dažniau naudojama kaip žaidimų ir kepsninės vieta.
-
Dėl neapdairiai dirvoje užkastų (ypač baigiant statybas) įvairių drėgmę nepraleidžiančių statybinių atliekų.
-
Dėl priežiūros trūkumo ar pertekliaus.
-
Dėl netolygaus sėklų paskirstymo sėjant.
TUŠČIŲ VEJOS VIETŲ ATSĖJIMAS
Tuščias vejas galima nesunkiai sutvarkyti atsėjant. Geriausias laikas tai padaryti – balandis arba rugsėjis, kai žemė nebekenčia nuo šalčio arba karščio. Norint paskatinti tolygų daigumą, dirvožemio temperatūra turėtų būti šiek tiek aukštesnė nei 10 laipsnių.
Atsėjimui geriausiai tinka tos pačios vejos sėklos, kurias naudojote anksčiau. Jei jų nebeturite, rinkitės panašios rūšies žolę, atitinkančią likusios vejos spalvą.
1 žingsnis. Vejos pjovimas
Nupjaukite dar turimą veją kaip galima trumpiau. Išsamiau apie teisingą vejos pjovimą rasite mūsų vadove.
2 žingsnis. Tuščių vietų valymas
Grėbliu supurenkite nedideles tuščias vietas ir pašalinkite piktžoles, samanas ir negyvų augalų liekanas. Dirva purenama tam, kad oras, vanduo ir mikroelementai lengviau patektų į dirvą ir pasiektų žolių šaknis. Vėliau ir žolės sėklos geriau susilies su žeme. Pirmiausia stipriai velėnuotus paviršius apdirbkite švarindami skarifikatoriumi (pavyzdžiui, RLE 240). Tada nugrėbkite likusią žolę ir piktžoles, taip supurendami dirvą.
JEIGU REIKIA, PAGERINKITE DIRVOŽEMIO KOKYBĘ
Per sunkus ir per lengvas dirvožemis gali stabdyti vejos augimą. Molingi dirvožemiai dažnai sukaupia per daug vandens. Tokiu atveju padeda dirvos gerinimas kvarciniu smėliu. Prireikus (pavyzdžiui, kai veja velėnuota), ją skarifikuokite ir pagerinkite kvarciniu smėliu. Smėlis su lietumi patenka į dirvą ir ji tampa puresnė. Smėlingas dirvas galima pagerinti pridedant komposto arba molio miltelių. Jei kyla abejonių, padės dirvožemio tyrimas, kurį specialiuose institutuose ir laboratorijose atlieka ekspertai.3-AS ŽINGSNIS. VEJOS SĖKLŲ IŠBĖRIMAS
Kai dirva paruošta sėjai, tolygiai išberkite žolės sėklas ant praplikusių vietų. Jei praplikę didesni plotai, verta dirbti barstytuvu. Lenta ar volu įspauskite sėklas giliau į žemę. Taip pat galite sumaišyti žolės sėklas su substratu, kad jos dar prieš sėją liestųsi su žeme. Supurentas vietas padenkite žemių ir sėklų mišiniu ir tolygiai paskleiskite šluota.
4-AS ŽINGSNIS. DIRVOS LAISTYMAS IR MAITINIMAS
Sėklas paliekite kuo švelnesne vandens srove (naudodami purškimo galvutę), kad jos nebūtų nuplautos nuo paviršiaus. Jeigu reikia, tvarkomas vietas pridenkite plonu komposto arba vazoninės žemės sluoksniu.
Nuolat drėkinkite veją. Be to, ateinančiomis savaitėmis venkite vaikštinėti atsėtose vietose.
RITININĖ VEJA VIETOJ ATSĖJIMO
Mažas ir dideles tuščias vietas taip pat galima sutvarkyti naudojant ritininę veją. Šiuo atveju kalbama apie išaugintos žolės kilimus, kurie jums pristatomi ir paklojami sode. Tai viliojanti alternatyva tiems, kurie per trumpą laiką nori turėti visiškai atsparią veją. Visais kitais atžvilgiais sėjama veja – ekonomiškesnis pasirinkimas.
ĮDUBIMAI IR SKYLĖS VEJOJE
Skylės vejoje dažnai yra gyvūnų apsilankymo ženklas. Ieškodami maisto, jie kasa sodo žemę, taip sudarkydami gražia, lygia žole apaugusį plotą ir sukeldami pavojų: už nelygumų galima užkliūti. Prieš užpildant skyles ir tvarkant veją, nekviestą svečią galite identifikuoti laukinės gamtos stebėjimo kamera arba atidžiai apžiūrėję pažeidimus.
SKYLĖS VEJOJE. KOKS TAI GYVŪNAS?
Kiekvienas gyvūnas kasa savaip. Ežiukas palieka seklias, piltuvo formos duobutes. Kurmiai kasa požeminius tunelius ir kelia žemės kauburėlius. Pelėnams būdingos mažose, netaisyklingose duobutėse nugraužtos šaknys. Žemės vapsvos, skruzdėlės ir sliekai palieka mažytes skylutes (šiuo atveju veja išlieka sveika). Daugelis laukinių gyvūnų į mūsų sodus atkeliauja, kai yra alkani.
Skylių vejoje tvarkymas
Jeigu vejoje yra įdubimų ir skylių, atlikite šiuos veiksmus:
-
Pirmiausia vėl užpilkite skyles. Sekliems įdubimams užteks plono smėlio sluoksnio. Gilios duobės užpilamos lengvu substratu. Tada sutrypkite paviršių kojomis.
-
Kitas veiksmas – skyles, atsiradusias žolyne, atsėkite arba paklokite ritininę veją.
Piktžolėta veja
Piktžolių atsiradimo vejoje priežasčių gali būti daug. Vandens ir maisto medžiagų trūkumas vejoje gali paskatinti dobilų, kiaulpienių ir saulučių augimą. Nepakankamai aprūpinama dirva negali apsisaugoti nuo piktžolių plitimo. Kita vertus, tam įtakos turi ir per mažas pjovimo aukštis bei prastesnė sėklų kokybė.
Sprendimas: su piktžolėmis galima kovoti iš pradžių nupjaunant veją iki apytikriai 2 cm aukščio, o vėliau skarifikuojant. Pakankamas tręšimas padės vešėti norimam žolynui ir sumažins piktžolių plitimą. Šioje apžvalgoje sužinosite, kaip teisingai tręšti veją.
KAIP ATPAŽINTI IR PAŠALINTI VANDENS PERTEKLIŲ?
Jei vejoje, net ir esant nedideliam lietui, susidaro balos, tai gali būti dėl sutankėjusio dirvožemio. Dėl šaknų, akmenų bei molingų dirvožemių vanduo sunkiai nuteka į dirvą, todėl ji mirksta.
Sprendimas - nuolatinis skarifikavimas ir įterpiamas smėlis pagerina dirvožemio kokybę.
IŠDEGUSIOS VEJOS TVARKYMAS
Karštis, tiesioginiai saulės spinduliai ir sausra kelia problemų vejai. Pjaunant vidurdienį, kai saulė yra aktyviausia, vejai daroma daugiau žalos nei naudos. Šviežiai nupjauti stiebeliai yra jautrūs ir iš karto nudega nuo stiprių saulės spindulių. Pernelyg didelis tręšimas gali būti dar viena išdegimo priežastimi, didelis trąšų kiekis, o taip pat netinkamos trąšos, gali apdeginti žolės stiebus.
Sprendimas: karštu laikotarpiu veją laistykite pakankamai anksti ryte ar po saulėlydžio. Tinkama priežiūra (pavyzdžiui, skarifikavimas) užtikrina, kad žolynas aprūpinamas oru. O nuolatinis tręšimas garantuoja, kad veja aprūpinama tinkamu kiekiu maistinių medžiagų. Išdegusi veja ir dirvožemis pašalinami ir įrengiami iš naujo.
VEJOS PAŽEIDIMAI DĖL ŠEŠĖLIO
Dėl nuolatinio šešėlio veja gauna per mažai saulės šviesos, todėl silpnėja ir negali tinkamai augti. Kai šešėlį meta medis, jo lajai taip pat tenka ir svarbūs lietaus lašai.
Sprendimas: sėti žolės mišinius specialiai pritaikytus augti pavėsingoms vietoms.Nepaisant šviesos trūkumo, ji gali suformuoti sodrią žalią zoną.
ŽALA VEJAI DĖL KRENTANČIŲ LAPŲ IR SPYGLIŲ
Lapai ir spygliai tinka lysvėms, tačiau netinka vejai. Krentantys lapai, kurie susikaupia ir suformuoja orui nelaidžią antklodę ant žolės, gali jai pakenkti, kai pirmą kartą lyja ar sninga. Drėgni lapai ir spygliai sulimpa storu sluoksniu, kuris neleidžia vejai vėdintis ir priverčia ją pūti.
Sprendimas: nepalikite lapų ant vejos. Lapų pūstuvu galite greitai nuvalyti žolyną.
Daugiau informacijos
