Įsigykite STIHL įrenginius internetu - NEMOKAMAS pristatymas nuo 50 €
Tinkamos vejos rūšies parinkimas jūsų sodui.
Vejos dirvą supurenti ir palikti „pailsėti“ vieną savaitę.
Sėklas sėti tolygiai, dirvą suvoluoti, palaikyti drėgmę dirvoje. Pjauti tik šviežiai išgaląstais ar naujais ašmenimis.
Ritininės veja – greita alternatyva.
Patvari veja – tai visų pirma sportinė ir aikštynų veja. Vejos mišiniu sėta veja greitai atauga, todėl žaidžiant kartkartėmis gali atsirasti defektų. Dėl mišinyje esančių žolių veja yra patvari ir lengvai prižiūrima.
Norint pačiam įrengti veją, nereikia daug specialių žinių, tačiau reikia daug kantrybės. Gali užtrukti, kol vejos žolės sudygs. Jei vejos sėklos yra iš nebrangių mišinių, jos pradeda dygti jau po kelių dienų, tačiau kokybiškiems mišiniams prireikia mažiausiai 2 savaičių.
Profesionalus STIHL patarimas: verta už kokybiškos žolės sėklas mokėti didesnę kainą ir ilgiau palaukti. Šie mišiniai yra stabilesni, tad veja daug metų jus džiugins, jos nereikės ir taip dažnai pjauti. Kai veja yra iš nebrangių mišinių, dažniausiai po dvejų metų atsiranda defektų, kurių nepavyksta ištaisyti net naudojant pirmaklases priežiūros priemones. Jeigu norite sėti veją, ramia sąžine investuokite į kokybišką vejos mišinį – bėgant metams investicija atsipirks.
Nebūtina pirkti tokių įrankių kaip volai ar dygliuoti volai, nes juos dažnai galite išsinuomoti vietinėje statybinių prekių parduotuvėje arba iš savo STIHL specializuoto platintojo už priimtiną kainą. Jums reikalingi:
Dideli ir maži grėbliai, geriausiai – mediniai.
Bajonetinis kastuvas.
Paprastas kastuvas.
Karutis arba krepšys (rinkti didesnius akmenis).
Dygliuoti ir tinkliniai volai.
Sodo žarna su purkštuku.
Vejos sėklos (apie 15–20 g /m2)
Trąšos.
Prieš sėjant veją, suslėgtą dirvą reikia kruopščiai supurenti. Didesniems plotams mes rekomenduojame naudoti motorinį kultivatorių (pvz., STIHL MH 445 arba STIHL MH 585) arba dirvos frezą. Abu įrenginius galite išsinuomoti statybinių prekių parduotuvėje arba iš STIHL specializuoto platintojo. Jais apdirbsite gilesnius žemės sluoksnius, taigi, lengviau nutekės vanduo.
Dabar tolygiai paskleiskite žolės sėklas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, sėjos trąšas. Mes rekomenduojame sėti rankomis, nes barstytuvai gali pažeisti smulkias sėklas. Kai vejos plotas mažesnis (iki 20 m2), sėklas galite sumaišyti su vazonine žeme. Tai turi tris privalumus: sėklos priglunda prie žemės ir išlieka drėgnos, jūs be vargo pastebėsite, kad laikas laistyti, kai žemė pašviesėja, o vazoninė žemė apsaugo sėklas nuo paukščių, kurie gali sėklas sulesti. Neseniai pasodintos vejos pereinamuose plotuose patiria didelę apkrovą, todėl pakraščiuose sėkite tankiau, kad perėjime į lysves, takus ar terasą susidarytų tvirtesnė žolės danga ir veja tose vietose būtų atsparesnė.
Sėkite apytikriai 15–20 g vejos seklų kvadratiniam metrui. Galima sėti ir tankiau, bet naudos iš to bus nedaug. Todėl mes rekomenduojame pasilikti sėklų perteklių papildomai sėjai.
STIHL patarimas: atidėkite apytikriai ketvirtadalį vejos sėklų, o tada sėkite kaip įprasta. Viso kiekio iš karto būna per daug. Atidėtomis vejos sėklomis vėliau galėsite užsėti visus tarpus arba sutankinti pakraščius.Dabar grėbliu paskirstykite vejos sėklas į dirvą. Taip pat idealu naudoti dygliuotą ar tinklinį volą, kuriuo tolygiai paskirstytas sėklas įterpsite į dirvą ne daugiau kaip į vieno centimetro gylį.
Galiausiai palaistykite sėklas kuo švelnesne vandens srove, naudodami purškimo antgalį arba laikydami žarną vertikaliai, kad sėklos netyčia nebūtų išplautos.Svarbu, kad tris-keturias savaites po vejos pasėjimo dirva nuolat būtų drėgna. Tik tada, kai veja paauga apytikriai iki 10 centimetrų, galima ją atsargiai pirmą kartą pjauti, bet tik ne per trumpai. Geriausia pjauti taip, kad nupjauta būtų ne daugiau kaip trečdalis stiebo ilgio. Tam, kad nebūtų pažeista jautri dygstanti vejos žolė, nevaikščiokite veja dygimo fazėje. Tik po pirmo pjovimo veja sutvirtėja tiek, kad ja jau galima vaikščioti. Žolynas visiškai atsparus apkrovai paprastai tampa tik po 2–3 mėnesių.
Norint pasėti naują veją, pasirenkant vejos rūšį, labiausiai atsižvelgiama į tai, kam naudosite veją ir kurioje vietoje ji bus. Jūs galite rinktis patvarią arba daug priežiūros reikalaujančią vejos rūšį. Klasikinės vejos rūšys:
Sportinė ir aikštynų veja.
Dekoratyvinė veja.
Veja, auganti šešėlyje.
Karščiui ir sausrai atspari veja.
Atitinkamose vejos sėklose yra įvairių žolių veislių skirtingais santykiais. Šios trys veislės randamos bet kuriame vejos mišinyje:
Daugiametė svidrė (lot. Lolium perenne). Ši žolė greitai auga ir dygsta. Ji yra atspari ir ja galima saugiai vaikščioti, tačiau jai reikia daug vandens.
Pievinė miglė (lot. Poa pratensis). Šios veislės žolė tankiai auga ir turi daug ūsų. Ji sudygsta per 3–4 savaites, dingsta ir blogai prižiūrint.
Raudonasis eraičinas (lot. Festuca rubra). Ši patvari žolė turi gana plačius lapus ir išliks, net jeigu jūs ne taip intensyviai prižiūrėsite veją. Taip pat tinka labai giliems pjūviams.
Tikslus šių ir kitų žolės rūšių mišinys nulemia vejos tipą.
Sportinė ir aikštynų veja yra idealus variantas, kai ant jos daug lakstoma, žaidžiama ir gulima. Ji yra tvirta, jos žolės danga atspari, net jei ant jos bėgiojo šuo, arba vaikas paslydo žaisdamas futbolą: tose vietose pažeista žolė greitai ataugs. Todėl tokios rūšies veja puikiai tinka šeimos sodui. Jeigu norite įrengti šią patvarią veją, ypač tam tiks pievinė miglė su įvairiomis jos atmainomis. Atkreipkite dėmesį į tai, kad veja dygsta 3–4 savaites ir jai reikia daug vandens bei trąšų. Baltoji smilgažolė taip pat dažnai įtraukiama į vejos mišinius, skirtus tvirtai vejai. Ji toleruoja drėgmę, yra tvirta ir efektyviai paslepia velėnos dangą. Tačiau ji linkusi velėnuotis, tad ją reikia dažnai skarifikuoti.
Dekoratyvinėje vejoje yra smulkūs, sodriai žali žolynai ir tanki vientisa žolės danga. Tokio tipo veją galima pjauti labai žemai, kad ši būtų panaši į populiarią golfo aikštynų veją. Visgi, dekoratyvinė veja yra labai jautri, todėl netinkama, pavyzdžiui, žaisti futbolą. Tačiau daug priežiūros reikalaujanti veja tarp vingiuojančių sodo takų idealiai tinka sodriai žaliam žavingam vaizdui.
Patrauklią dekoratyvinę veją sudaro beveik vien raudonieji eraičinai ir smulkialapių svidrių veislės. Šios žolynų rūšys taip pat linkusios formuoti velėną, todėl veją būtina nuolat skarifikuoti.
Vejos rūšies pavadinimas gali klaidinti. Pavėsyje augančioms vejoms taip pat reikia saulės šviesos, nes jokia veja neauga be saulės. Kad pavėsyje auganti veja išliktų sveika, per dieną jai pakanka tik 3–4 valandų saulės šviesos. Tokia veja idealiai tinka daliniam pavėsiui ir gali būti sodinama, pavyzdžiui, po dideliais medžiais. Šio tipo veja yra atspari mindymui, tačiau ją reikia gausiai laistyti ir prižiūrėti. Nepjaukite pavėsyje augančios vejos per žemai: stiebeliai turi likti 6–8 cm aukščio.
Vejos mišiniuose, skirtuose pavėsyje augančioms vejoms, paprastai yra šios keturios žolės rūšys: miglė (lot. Poa supina, taip pat vadinama „Supranova“) yra šviesiai žalia arba sodriai žalia, turi antžemines atšakas ir paprastai laikoma labai atsparia mindymui. Jai reikia daug vandens ir trąšų. Lygiai taip pat kaip ir kitai vejos rūšiai – kupstinei šluotsmilgei (lot. Deschampsia cespitosa) reikia nedaug saulės. Raudonasis eraičinas platesniais lapais vizualiai skiriasi nuo įprastų žolių. Avinis eraičinas (lot. Festuca ovina duriuscula) gerai toleruoja pavėsį, jam reikia labai mažai maistinių medžiagų, todėl gerai auga sausoje ir lengvoje dirvoje.
Kalbama, kuo karštesnė vasara, tuo daugiau dėmesio turi būti skiriama vejos priežiūrai. Tačiau taip nėra: karščiui ir sausrai atspari veja turi itin gilias šaknis ir reikiamą vandens kiekį ima iš gilesnių žemės sluoksnių. Dėl to ji gana nejautri ilgesniems karščių laikotarpiams. Šias karščiui atsparias vejas pirmus metus būtina laistyti įprastai ir nuolat tam, kad šaknys įsiskverbtų į žemę pakankamai giliai.
Tokiu būdu veja visą savo potencialą įgyja antraisiais metais. Sausrai atspari veja skiriasi nuo klasikinės vejos rūšių dėl plačialapių žolių.
Bet kokiam pakartotiniam sėjimui turi būti naudojamas tas pats vejos mišinys tam, kad žolės dangos spalva išliktų tokia pati. Aukštasis plačialapis eraičinas (lot. Festuca arundinacea) turi labai gilias šaknis, gerai toleruoja karštį ir sausrą. Sausrai atsparią veją geriausia sėti rugsėjo mėnesį iki spalio pradžios, tada kitais metais veja bus daug tvirtesnė.
Sausrai atsparių vejų mišinius paprastai sudaro 70 proc. aukštaūgių eraičinų, likusią dalį sudaro pievinė miglė (20 proc.) ir daugiametės svidrės (10 proc.).
PAVADINIMAS | NAUDOJIMO PASKIRTIS |
---|---|
RSM 1.1 | Dekoratyvinė veja |
RSM 2.1 | Standartinė ūkinės paskirties veja |
RSM 2.2 | Sausa ūkinės paskirties veja |
RSM 2.3 | Ūkinės paskirties veja aikštynams |
RSM 2.4 | Ūkinės paskirties veja. Žolynų veja |
RSM 3.1 | Naujos aikštynų vejos įrengimui |
RSM 3.2 | Aikštynų vejos atnaujinimui |
Įrengti patiems klasikinę sėjamą veją nėra sunku, tačiau reikia daug kantrybės. Paruošta veja, kuri pristatoma jau kaip išvyniojamas vejos kilimas, dažnai labiau vilioja. Galų gale svarbu tik tai, kaip greitai norima turėti itin atsparią veją – visais kitais aspektais sėjama veja yra ekonomiškesnis pasirinkimas.
RITININĖS VEJOS PRIVALUMAI | RITININĖS VEJOS TRŪKUMAI |
---|---|
Ritinine veja galima vaikščioti iš karto ją paklojus ir suvolavus. Lyginant su sėjama veja, ji po žymiai trumpesnio laiko yra atspari apkrovai. |
Didesniuose plotuose ritininę veją kur kas sunkiau pakloti nei pasėti klasikinę. |
Ritininė veja jau yra tankiai apaugusi augalais, todėl mažiau jautri piktžolėms. | Ritininė veja yra daug brangesnė nei savarankiškai įrengta veja. |
Klojimas nėra techniškai sudėtingas. | Ritininė veja turi būti pristatyta iki konkrečios datos ir paklota nedelsiant, kitaip kyla pavojus, kad ji pus ir pakeis spalvą. |