Kaip atpažinti vejos ligas
KAIP ATPAŽINTI VEJOS LIGAS IR JAS GYDYTI?
—
Vejos ligos atsiranda kiekviename sode, net ir puikiai prižiūrėtame. Šioje apžvalgoje susipažinsime su vejos ligomis ir sužinosime, kaip veiksmingai su jomis kovoti.
KAIP ATPAŽINTI VEJOS LIGAS IR SU JOMIS KOVOTI: APŽVALGA
-
Įvairūs ligų sukėlėjai lengvai atpažįstami.
-
Ligos gali atsirasti nepaisant geros priežiūros.
-
Vejos spalvos pakitimas dažnai gali būti maistinių medžiagų trūkumo ir priežiūros klaidų požymis.
KĄ DARYTI, KAI VEJOJE ATSIRANDA GRYBINĖS LIGOS?
Tai, ką galite padaryti, vejai užsikrėtus ligomis, priklauso nuo užkrėtimo priežasties. Dažnai vejos ligos plinta užmirkusiose, intensyviai mindžiojamose, per žemai pjaunamose vejose su storu veltinio sluoksiu. Skarifikavimas, gali puikiai padėti greičiau susidoroti su ligomis. Tai padės ilgainiui ir sustiprinti jūsų veją.
KĄ DARYTI SU GELTONOMIS VEJOS DĖMĖMIS?
Kovojant su geltonomis vejos dėmėmis, dažnai pakanka pagerinti aprūpinimą maistinėmis medžiagomis. Spalvos pakitimas paprastai rodo, jog vejai trūksta trąšų arba ji pjaunama per žemai. Reguliariai tręškite veją, taip išvengdami spalvos pakitimo.
KAIP PAŠALINTI VEJOS PELĖSĮ?
Norint aktyviai kovoti su pelėsiu vejoje, paveiktas vietas skarifikuokite. Su šia liga susiduriama pavasarį, kai tirpdamas sniegas sudaro ledo gabalus,kurie ilgai neištirpę užsibūna ant vejos. Tirpstant sniegui išsklaidyti lego gabalus ir neleisti užsigulėti ant vejos. Esant labai dideliam išplitimui naudoti fungicidus.
KĄ DARYTI SU VEJOS PARAUDIMU?
Kaip pirmąją priemonę mes rekomenduojame pažeistos vejos skarifikavimą. Padės ir tręšimas mažai azoto ir daug kalio turinčiomis trąšomis. Viena vertus, taip jūs pašalinsite bet kokią galimą velėną ir papildomai aprūpinsite savo veją labai reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
KĄ DARYTI SU GRYBAIS VEJOJE?
Raganų žiedus pievelėje geriausia apdoroti šakėmis, nes norint efektyviai atsikratyti žiedų, reikia suplėšyti po vejos paviršiumi esančią grybieną. Pavasarį arba rudenį šakėmis pakelkite žolės dangą ir supurenkite.
KĄ DARYTI SU RUDOMIS VEJOS DĖMĖMIS?
Daugeliu atvejų tinkamas laistymas padeda išvengti rudų dėmių vejoje. Rudos dėmės dažnai atsiranda, kai veja yra išdžiūvusi. Todėl nuolat laistykite veją. Kita rudų dėmių atsiradimo priežastis gali būti per intensyvus vejos mindžiojimas. Todėl rinkdamiesi sėklas įsitikinkite, kokiam vejos mindžiojimo intensyvumui jos skirtos.
NESIJAUDINKITE DĖL VEJOS LIGŲ. MES PADĖSIME NUSTATYTI DIAGNOZĘ
Nepaisant geros priežiūros, veja gali būti gana jautri ligoms. Ją gali užpulti dėmės, pasireikšti spalvos pakitimai, atsirasti tuščių vietų. Mes išsiaiškinsime, kaip atrodo dažniausiai pasitaikančios vejos ligos, paaiškinsime jų kilmę ir padėsime jas pašalinti, kad įvairios dėmės, sunykę vejos plotai ir samanos negadintų vejos.DĖMĖTA VEJA
Marga, ruda, geltona ar net šviesiai žalia veja gali būti dėl įvairių priežasčių. Kai vasaros saulė nudegina veją ar dėl maistinių medžiagų trūkumo sunyksta žolių stiebeliai, tankus žalias kilimas greitai virsta dėmėtu kilimu. Be to, rudos dėmės, kurios pažeistose vietose iškyla apskritimo formos ir yra aiškiai matomos, taip pat gali atsirasti dėl šunų šlapimo. Mes pateikiame patarimų ir suteikiame papildomą informaciją apie vejos ligas, pasirodančias vejoje lopų pavidalu.
RUDOS VEJOS DĖMĖS DĖL VANDENS TRŪKUMO ARBA PER INTENSYVAUS MINDŽIOJIMO
| POŽYMIAI | Rudos-šviesiai rudos dėmės, išretėję, išdžiūvę plotai. |
| PRIEŽASTYS: VANDENS TRŪKUMAS, IŠDŽIŪVIMAS, SAUSRA | Jei veja tampa ruda ar net šviesiai ruda arba susidaro vientisos tuščios vietos, gali būti, kad ji nebuvo pakankamai laistoma |
| PRIEMONĖS | Vejai reikia daug dėmesio ir vandens. Šią priežiūros klaidą galima lengvai ištaisyti nuolat laistant. Taip pat atkreipkite dėmesį į vejos pjovimo aukštį, labai svarbu nenupjauti per žemai. Ilgesnių karščių metu: nuolatinis vejos laistymas yra būtinas. Jei kyla pavojus vejai išdžiūti, tuomet palikite aukštesnę žolę. |
| PRIEŽASTIS: INTENSYVUS MINDŽIOJIMAS | Per daug intensyvus mindžiojimas taip pat gali pakenkti vejai: prastos kokybės sėklos arba jautri vejos rūšis sode, patiriančiame per didelę mechaninę apkrovą, pavyzdžiui, žaidžiant vaikams, greitai sureaguos – ims vysti žolės stiebeliai. Tada nudžiūvę augalai suformuoja plikai rudas dėmes. |
| PRIEMONĖS | Sėkite vejos rūšis, tinkamas mindžiojimo intensyvui. |
| PRIEŽASTIS: ĮMIRKIMAS | Jei vejoje susidaro veltinis, dėl apmirusių augalų dalių ar samanų, galimas užmirkimas. |
| PRIEMONĖS | Šiuo atžvilgiu padės nuolatinis skarifikavimas ir smėlio įterpimas. Išsamiau apie skarifikavimą sužinosite čia. |
DĖL MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ TRŪKUMO VEJA TAMPA GELTONA IR ŠVIESIAI ŽALIA
| POŽYMIAI | Pageltę viršūnėlės ir šviesiai žali stiebeliai |
| PRIEŽASTYS | Pakitusi žolės spalva rodo, jog trūksta maisto medžiagų, prasta dirvožemio struktūra su mažu humuso kiekiu arba netinkama dirvos pH reakcija. Be to, rudos dėmės, kurios pažeistose vietose iškyla apskritimo formos ir yra aiškiai matomos, taip pat gali atsirasti dėl šunų šlapimo. |
| PRIEMONĖS | Maisto medžiagų trūkumą galima greitai panaikinti. Kuo greičiau patręšti veją kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto (N), negražios geltonos dėmės išnyks per kelias dienas. Po tręšimo būtina gausiai palaistyti. Nuolat tręšdami ir laistydami bei pjaudami tinkamu aukščiu (ne per žemai) galite užkirsti kelią naujiems žolės spalvos pokyčiams. Taip jūsų veja atgaus sodrią žalią spalvą. |
Trąšų perteklius
Kaip ir visi augalai, veja taip pat gali būti pertręšiama. Dėl tam tikrų maistinių medžiagų, ypač mineralinių trąšų, pertekliaus gali pakisti žolės spalva ir žolynas gali išdžiūti. Pradžioje vejos spalva būna tamsiai žalia net melsva. Kai stipriai pertręšiama, druskos kiekis dirvoje padidėja ir žolės stiebeliai atrodo tarsi nedegę.
ŽOLĖS SPALVOS PAKITIMAI PO ŽIEMOS
Žiemą šaltis ir šerkšnas gali padaryti žalos vejai ir dėl to gali atsirasti įvairūs lopai bei pelėsis. Norint to išvengti, mes rekomenduojame baigiantis žolių vegetacijai (rugsėjo mėnesį) azotu nebetręšti, o vegetacijai pasibaigus (lapkričio mėnesį) reprezentacinėse ir sportinėse vejose naudinga išberti kalio trąšas. Taip patręštos vejos žolės geriau žiemoja ir anksčiau sužaliuoja pavasarį. Rugsėjo ir spalio mėnesiais taip pat galima kalkinti, jei iš pH testo matoma, jog to reikia.
KAIP IŠVENGTI VEJOS GRYBINIŲ SUSIRGIMŲ IR JUOS ATPAŽINTI?
Pievelės išvaizda pablogėja ne tik dėl negražių dėmių ir žolės spalvos pakitimų, taip pat vejai užsikrėtus ir grybinėmis ligomis. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių:
-
Ypač tankus augimas (tankus žolynas).
-
Per daug intensyvus mindžiojimas (pavyzdžiui, sportinė veja, dažnas vaikščiojimas veja žiemos metu).
-
Didelė drėgmė arba vandens perteklius.
-
Per storas mulčio sluoksnis.
-
Netinkama dirvožemio pH vertė.
-
Vejos velėna (veltinis).
-
Per žemas pjovimas.
-
Pavėsis, aukšta mūro siena, medžiai.
-
Ant vejos likę lapai arba per aukšta žolė žiemą.
-
Perteklius (vandens, trąšų).
Jei norite apsisaugoti nuo vejos ligų, tai galite padaryti pasirinkdami kokybiškas sėklas. Aukštos kokybės sėklos yra mažiau linkusios užsikrėsti grybinėmis ligomis ir paprastai yra atsparesnės vejos ligoms. Dažnai tai taip pat priklauso nuo vejos naudojimo, tinkamos priežiūros. Visa tai reikėtų suderinti.
Veja gali apsikrėsti grybeliu, net jei yra labai gerai prižiūrima. Nors dauguma grybinių ligų yra nekenksmingos, tačiau jos darko vejos grožį.
Fuzariozė - vejos (sniego) pelėsis
| POŽYMIAI | Anksti pavasarį vejoje matyti gelsvai pilkos spalvos žuvusių žolių ploteliai, kurie gali siekti iki 30 cm skersmenį. Žolių lapai pasidengia balta ar sidabriškai pilka mase. |
| PRIEŽASTYS | Ši liga labiau pasireiškia tuomet, kai užsninga ant nesušalusios žemės. Pavasarį, kai tirpdamas sniegas suledėja į gabalus, kurie ilgai netirpsta ir užsibūna atskiruose vejos plotuose išryškėja ligos požymiai. Pelėsį atpažinti galima iš gelsvai pilkų apskritų dėmių bei atsiradusio pelėsio. |
| PRIEMONĖS | Sniego pelėsio grėsmę galima sumažinti: parenkant atsparesnį vejos žolių mišinį, aeruojant ir smėlinant veją, rudenį sumažinus azoto kiekį, purenant sniego dangą, optimaliai tręšiant kaliu, vegetacijos pabaigoje profilaktiškai purškiant fungicidais. |
Raudonsiūlė
| POŽYMIAI | Žolės stiebelių viršūnėlės parausta, net paruduoja. |
| PRIEŽASTYS | Greitai plintanti, pavojinga vejos liga. Dažniausiai pastebima rudenį. Grybelis dažniausiai atsiranda vėstant orams, esant dirvos užmirkimui. |
| PRIEMONĖS | Atsiradus vejos ligai – rekomenduojame pažeistą vietą skarifikuoti. Ligai esant labai svarbu įrankių (vejapjovės/skarifikatoriaus) išvalymas/sterilizavimas. Reikalinga panaudoti fungicidus. Profilaktika - tinkamas tręšimo ir laistymo režimas vasaros pabaigoje, vėstant orams. |
GRYBAI (RAGANŲ RATAI)
| POŽYMIAI | Pats pavadinimas atskleidžia – raganų ratai vejoje (taip pat ir raganų apskritimai) – tai kepurėtųjų grybų žiedinis išdėstymas. Po vejos paviršiumi yra grybiena – grybų tinklas, galintis per naktį išauginti vaisiakūnius. Raganų žiedus gali sudaryti įvairūs grybai (žinoma iki 60 rūšių). |
| PRIEŽASTYS | Blogai prižiūrimos, sausros paveiktos lengvo smėlio dirvožemio vejos dažnai yra labiausiai paveiktos. Raganų apskritimai susidaro dėl to, kad dirvožemyje suyra kažkas organinio, pavyzdžiui, seno medžio kelmo liekanos. Dėl šios priežasties vejoje dygsta grybai. Grybiena po žeme atima visas maistines medžiagas, todėl centre esanti žolė žūva, atsiranda geltonos dėmės. |
| PRIEMONĖS | Jei norite jų atsikratyti, šiai vejos ligai prireiks kantrybės. Pavasarį arba rudenį pažeistas vietas aeruoti, įleisti į šaknų plotą kuo daugiau oro, pakelkite kasimo šakėmis ir supurenkite velėną, taip suplėšydami grybieną. Pažeistas vietas vėdinti ir smėliuoti. Sureguliuoti laistymą. |
MILTLIGĖ
| POŽYMIAI | Vejoje miltligė pasireiškia kaip baltos ar pilkos miltelinės paviršiaus apnašos. |
| PRIEŽASTYS | Protrūkiui palankus šiltas, drėgnas oras ir per aukštai nupjauta veja, pertręšimas azoto trąšomis. Ši vejos liga dažnai pasireiškia pavėsingose vietose. |
| PRIEMONĖS | Saulės apšviestoje ir normaliu aukščiu pjaunamoje vejoje šios ligos nėra tekę pastebėti. Be to, daugiau saulės galite užtikrinti išgenėdami medžius ir nupjaudami tam tikras šakas. Rinktis tinkamas augavietei vejos sėklas, sureguliuoti pjovimo aukštį ir subalansuoti tręšimą. |
Šaknų puvinys
| POŽYMIAI | Šaknų puvinys vejoje daugiausia paveikia ką tik pasėtą žolę. Dar jaunų augalų stiebeliai nulinksta, jų kaklelis šviesiai rudas. |
| PRIEŽASTYS | To priežastys drėgni orai, azoto trūkumas, dirvos užmirkimas, netinkamas dirvos ph, prastesnė sėklų kokybė, nepakankamas žemės aprūpinimas oru. |
| PRIEMONĖS | Tai galima ištaisyti dirvą aprūpinant oru skarifikuojant, sėjant geresnę sėklą ir tinkamai tręšiant veją. |
RŪDYS
| POŽYMIAI | Gelsvos ar oranžinės spalvos dėmelės ant lapų. |
| PRIEŽASTYS | Sukėlėjų plitimą skatina sausi ir karšti orai, maisto medžiagų trūkumas bei sulėtėjęs žolių augimas. |
| PRIEMONĖS | Pirmoji pagalba tręšimas kompleksinėmis trąšomis ir laistymo sureguliavimas. |
| POŽYMIAI | Samanos pasklinda tarp žolės stiebelių, palaipsniui juos išstumdamos ir uždengdamos dirvos paviršių. |
| PRIEŽASTYS | Samanos vejose atsiranda tuomet, kai vejos žolėms augimo sąlygos yra nepalankios. Tai atsitinka, kai užmirksta dirva, nuolatos būna pavėsis, žolėms trūksta maisto medžiagų, pjaunama per žemai, storas veltinio sluoksnis. Kai samanos užvaldo veją, prarandama jos biologinė pusiausvyra. Be to, gali būti pažeista dirvos pH pusiausvyra. |
| PRIEMONĖS | Pačios efektyviausios samanų kontrolės priemonės yra išvardytų atsiradimo priežasčių naikinimas. Samanas vejose galima naikinti mechaninėmis priemonėmis (skarifikuoti) ir cheminėmis (jos labai jautrios geležies sulfatui). |
Daugiau informacijos
